Nuo šių metų pradžios atidžiai stebėjome naujosios energetikos pramonės politikos aplinkos ir elektros energijos kainų mechanizmo pokyčius, ypač sistemingą rekonstrukciją, kurią lėmė spartesnis elektros energijos rinkos atvėrimas po „531“ naujosios politikos. Atsiradus 136 dokumente numatytam elektros energijos kainų mechanizmui, visiškai garantuotas naujos energijos elektros energijos pirkimas netrukus taps istorija. Be politikos garantijų elektros energijos kainas nustatys rinka. Visi svarsto, ar investicijos į naująją energetiką vis dar gali atsipirkti.
Anksčiau, kai fotovoltinė energija buvo pelninga, mažai kas suprato profesionalių įrankių ir programinės įrangos vertę. „Iš esmės mes tiesiog pritaikėme matematines formules „Excel“ programoje, kad atliktume apytikslį įvertinimą. Tai tik pinigų uždirbimo klausimas.“ Tačiau dabar fiksuota elektros energijos kaina buvo pakeista į rinkos elektros energijos kainą, o fotovoltinės energijos gamybos pajamų modelis tapo istorija. Situacija, kai „viena „Excel“ lentelė galėjo tvarkyti viską, nebėra“. Dabar kiekviename projekto gyvavimo ciklo etape turime maksimaliai padidinti potencialią naudą, kurią galima išnaudoti ir panaudoti. Šio proceso metu profesionalios vertikalios dirbtinio intelekto programos ir įrankiai gali labai padėti mums pereiti nuo „plataus“ grubios jėgos valdymo prie „rafinuoto“ valdymo.
Pramonėje yra daugybė nuomonių ir skirtingų 136 dokumento interpretacijų. Dirbtinio intelekto revoliucijos eroje, kokias mintis ir planus turėtume turėti dėl būsimų pramonės tendencijų po 531-ojo dešimtmečio? Atlikome išsamų interviu su „Vision Power Technology“, pirmaujančia vietine vertikalių dirbtinio intelekto taikymų pradininke energetikos pramonėje. Kaip technologijų įmonė, skirta skatinti gilų dirbtinio intelekto technologijų ir naujosios energijos integravimą, iš dirbtinio intelekto technologijos perspektyvos, kartu su dideliu kiekiu faktinių projektų duomenų, generuojamų ir kaupiamų platformos įrankių, apibendrinome šiuos pramonės tendencijų vertinimus:
1. Atėjo „apkrovos viršenybės“ era, o vartojimo ir prijungimo prie tinklo išlaidas padengs turto ir elektros energijos vartojimo pusės.
Po „531“ politikos elektros tinklo vaidmuo iš esmės keičiasi – iš pradinio „visapusiško pirkėjo“ tampama „rinkos reguliuotoju“. Praeitis, kai elektrinių operatoriai rūpinosi tik statyba ir neatsižvelgė į vartojimo klausimą, tapo praeitimi. Nuolat didėjant fotovoltinės energijos gamybos daliai, elektros tinklas patiria didelį spaudimą, o sistemos reguliavimo ir piko bei įdubos skirtumų valdymo išlaidos kasdien didėja. Šių išlaidų nebepadengs elektros tinklas, o jos palaipsniui bus perkeltos projektų vykdytojams ir energiją vartojantiems subjektams. Ateityje pagrindiniu mechanizmu taps „kas laimi, tas ir moka“. Tai kelia didesnius reikalavimus projektų vystytojams ir galutinėms įmonėms: jie turi visapusiškai suprasti savo galios apkrovos charakteristikas, dispečerinio valdymo galimybes ir tinklo prijungimo galimybes, kad iš tikrųjų pasiektų tvarų vystymąsi ir eksploatavimą.
2. Fotovoltinių projektų vertė nebėra nustatoma vien tik pagal išteklius ir stogus; realiąją grąžą lemia schemos projektavimo gebėjimai.
Didėjant elektros energijos kainų neapibrėžtumui ir palaipsniui mažėjant elektros energijos kainoms tinkle, tradicinis į išteklius orientuotas modelis „užimti stogus ir konkuruoti dėl išteklių“ susiduria su nuostolių žlugimu. Būsimų fotovoltinių pajamų tikrumas labiau priklauso nuo dviejų aspektų: vienas yra tikslus apkrovos ir vartojimo pajėgumų apskaičiavimas, o kitas – gebėjimas optimizuoti pajamų struktūrą pagal energijos kaupimo konfigūraciją. Tai reiškia, kad tradicinis tarpininko paslaugos vaidmuo palaipsniui marginalizuojamas, o vien tik informacijos naudojimas nebeturi komercinės vertės. Norint pasiekti nuolatinę grąžą, būtina transformuotis į visapusišką paslaugų teikėją, galintį kurti sprendimus ir demonstruoti savo vertę, teikiant klientams vieno langelio principu veikiančius sprendimus, tokius kaip sistemų projektavimas, energijos valdymas ir ekonominiai skaičiavimai. Projektavimo gebėjimai ir sisteminis mąstymas tampa pagrindiniu naujos kartos paslaugų teikėjų konkurencingumu.
3. Elektros energijos kainų mechanizmo kompensavimas nebėra langas per dideliam pelnui gauti, o pelno apsauga.
Laipsniškai rinkos mechanizacijos metu tiekiamas elektros energijos kiekis ir kaina keičiasi, todėl pasikeitė ir politikos kompensavimo mechanizmo pobūdis – jis nebėra didelės grąžos garantija, o „nuostolių ribojimo priemonė“ rizikai apsidraudti. Jei elektrinių projektai nori pasiekti didelę grąžą, jie neturėtų pasikliauti politikos dividendų tęsimu, o veikiau turėtų pasikliauti moksliniu paskirstymu ir technologiniu optimizavimu, siekiant sukurti stabilų pelno modelį. Šis pokytis skatina pramonę grįžti prie pačių projektų vidinės vertės, užtikrinant grąžą per pagrįstesnį apkrovos pritaikymą, efektyvesnę energijos kaupimo konfigūraciją ir intelektualesnes dispečerines sistemas, o ne pasikliauti išoriniu politikos kompensavimu, siekiant „pasipelnyti“.
4. Projekto vystymo logika iš esmės pasikeitė nuo „stogo apjuosimo“ iki „apsupimo krovinio“.
Anksčiau paskirstytųjų fotovoltinių projektų konkurencijos esmė buvo gauti „išteklių“: kas galėjo greitai gauti stogą, tas ėmėsi iniciatyvos projekte. Tačiau pagal naują rinkos struktūrą patys ištekliai nebėra vienodos vertės. Nes ne visi stogai pasižymi aukštos kokybės apkrovos charakteristikomis ir negali pasiekti gero vietinio vartojimo. Todėl būsima plėtros logika yra „apkrovos telkimas“: tik tie, kurie gali identifikuoti įmonės vartotojus su stabiliomis apkrovomis, skirtingais piko ir ne piko laikotarpiais bei didele planavimo erdve, gali iš tikrųjų kurti didelio našumo ir didelio saugumo projektus. Tai kelia didesnius reikalavimus projektų kūrėjų duomenų rinkimo galimybėms, energijos suvartojimo analizės galimybėms ir sprendimų pritaikymo galimybėms.
5. Elektros energijos rinkoje dalyvaujančios įmonės turi susikurti savo išsamią energijos dispečerinio paskirstymo sistemą.
Kad paskirstytieji energijos ištekliai turėtų realias rinkos prekybos galimybes, įmonės turi sukurti „keturių viename“ koordinavimo mechanizmą, integruojantį fotovoltines, energijos kaupimo, apkrovos ir elektros energijos rinkas įmonėje. Tam reikia ne tik techninės įrangos sujungimo ir sąveikumo įrangos lygmeniu, bet ir sukurti vieningą dispečerinę platformą valdymo lygmeniu, kad būtų galima dinamiškai paskirstyti vietinius elektros energijos gamybos ir vartojimo išteklius ir realiuoju laiku reaguoti į elektros energijos kainų signalus. Iš tikrųjų įmonės turi sukurti nedidelį mikrotinklą, kad galėtų savarankiškai gaminti ir vartoti energiją, autonomiškai dispečerizuoti ir tiksliai valdyti. Šios sistemos sukūrimas suteiks įmonėms didesnę energetinę nepriklausomybę ir rinkos dalyvavimo galimybes, taip pat padės pagrindą vėlesniam virtualių elektrinių pajėgumų įgyvendinimui.
6. Virtualios elektrinės yra būsima paskirstytųjų energijos sistemų paskirtis, todėl ankstyvųjų modelių galimybėms keliami didesni reikalavimai.
Galutinė paskirstytosios energijos forma yra agregavimas – tai yra, naudojant virtualių elektrinių (VPP) technologiją, išsklaidyti energijos gamybos ištekliai (pvz., fotovoltiniai, energijos kaupimo) ir energijos vartojimo ištekliai (apkrovos valdymas, lanksti apkrova) yra integruojami į visumą su dispečerinio valdymo galimybėmis, ir jie vienodai dalyvauja sandoriuose ir paslaugose elektros energijos rinkoje. Virtualios elektrinės ne tik pagerina išteklių panaudojimo efektyvumą, bet ir žymiai padidina rinkos konkurenciją bei pelno erdvę. Tačiau visa tai būtina sąlyga – turėti didelio tikslumo prognozavimo ir modeliavimo galimybes projekto projektavimo etape. Tradicinis metodas, kai statiniams matavimams naudojama „Excel“, nebegali palaikyti sistemos optimizavimo naudojant daugiamačius, daugiascenarijus ir labai dinamiškas funkcijas. Dirbtinio intelekto modeliavimas, dinaminis imitavimas ir daugiascenarijinė analizė taps pagrindinėmis projektų vertinimo ir sprendimų priėmimo galimybėmis VPP eroje.
Apibendrinant galima teigti, kad Kinijos elektros energijos rinkos mechanizmui tobulėjant ir prasidėjus po 531-ojo amžiaus erai, fotovoltinės energijos kaupimo pramonė išgyvena gilų transformacijos laikotarpį – nuo išteklių valdomos prie apkrovos valdomos, nuo statinio diegimo iki išmaniojo paskirstymo ir nuo vieno taško statybos iki sistemos koordinavimo. Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria pramonės ir komercijos vartotojai, nebėra tik klausimas, ar diegti, ar ne, bet ir kaip maksimaliai padidinti energijos išteklių vertę ir sumažinti jų riziką, atsižvelgiant į svyruojančias elektros energijos kainas, ribotą vartojimą, tinklo apribojimus ir vis griežtesnę politiką.
Įrašo laikas: 2025 m. birželio 11 d.